Baltarusija

Baltarusija (taip pat Gudija; blrs. Беларусь), oficialus pavadinimas Baltarusijos Respublika (blrs. Рэспубліка Беларусь) – žemyninė valstybė Rytų Europoje.[7] Šiaurės vakaruose ribojasi su Lietuva, vakaruose – su Lenkija, šiaurėje – su Latvija, rytuose ir šiaurės rytuose – su Rusija, pietuose – su Ukraina. Sostinė ir didžiausias miestas – Minskas.

Plotas – 207 600 kv. km, iš kurių 40 proc. dengia miškai. Baltarusija skirstoma į tris geografinius regionus - šiaurinį, kuriame yra gausybė ežerų, centre esantį miškingą Baltarusijos kalvyną ir pelkėtą ir menkai apgyvendintą pietinę dalį, vadinamą Pinsko pelkėmis. Svarbiausios ekonomikos šakos yra paslaugos ir gamyba.[8]

80 proc. gyventojų yra baltarusiai, kiti priklauso tautinėms rusų, lenkų, ukrainiečių mažumoms. Priėmus 1995 m. Konstituciją šalyje įteisintos dvi valstybinės kalbos: rusų ir baltarusių. Tikintieji daugiausia krikščionys, didžioji jų dalis priklauso Rusijos stačiatikių bažnyčiai, mažesnė - Katalikų bažnyčiai.

Iki XX a. šiuolaikinės Baltarusijos teritorija priklausė įvairioms valstybėms – Kijevo Rusiai, Polocko kunigaikštystei, Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Rusijos imperijai. Modernios Baltarusijos valstybės istorija prasidėjo Pirmojo pasaulinio karo pabaigoje, kai po 1917 m. revoliucijos Rusijoje kilus pilietiniam karui kūrėsi naujos valstybės. 1918 m. kovo mėn. Pirmojo Visos Baltarusijos Suvažiavimo vykdomasis komitetas paskelbė Baltarusijos Liaudies Respubliką, o bolševikai paskelbė Baltarusijos Sovietų Socialistinę Respubliką, kuri tapo viena iš bolševikų valstybių įkūrusių Sovietų Sąjungą. Didžioji Baltarusijos dalis po 1919–1921 m. Lenkijos-sovietų karo buvo prijungta prie Lenkijos. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui po sovietų invazijos į Lenkiją didelė Lenkijos dalis buvo prijungta prie Baltarusijos TSR, o galutinai Baltarusijos TSR sienos nustatytos po Antrojo pasaulinio karo. [9] Antrojo pasaulinio karo metu šalis labai nukentėjo, Baltarusija neteko apie trečdalio gyventojų ir apie pusės ekonominio potencialo. 1991 m. žlugus Sovietų Sąjungai buvusi Baltarusijos TSR tapo nepriklausoma valstybe.

Baltarusija yra unitarinė prezidentinė respublika. Prezidentu nuo 1994 m. liepos 20 d. yra Aleksandras Lukašenka, kuris paskelbtas ir 2001 m., 2006 m., 2010 m., 2015 m. ir 2020 m. prezidento rinkimų nugalėtoju. Daugelis Vakarų valstybių Aleksandro Lukašenkos valdymą apibūdina kaip autoritarinį ir besiremiantį represijomis, o pats A. Lukašenka neretai vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi. Paskutiniai 2020 m. prezidento rinkimai kai kurių pasaulio šalių laikomi suklastotais ir A. Lukašenka nepripažįstamas teisėtu prezidentu. Po 2020 m. rugpjūtį vykusių rinkimų kilę masiniai protestai ir streikai tęsiasi iki šiol.

Baltarusija yra Nepriklausomų valstybių sąjungos narė.

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos istorija.

Seniausi žinomi gyventojai (Homo sapiens) dabartinės Baltarusijos teritorijoje atsirado prieš ~30 tūkst. metų (apytiksliai toks yra archeologų ant Pripetės kranto aptiktos ledynmečio mamutų medžiotojų stovyklavietės amžius).

LDK Vytauto Didžiojo laikais
Magnus Ducatus Lithuania, Tobias Lotter, 1780
Baltarusijos Liaudies Respublikos 1918-19 m. išleistas pašto ženklas
Vidurinė Lietuva 1920 m. išleistas pašto ženklas

VIII–X a. dabartinės Baltarusijos teritorijoje įsikūrusi slavų mažuma iki XII–XIII a. beveik visiškai asimiliavosi su senaisiais vietos gyventojais – baltiškai kalbėjusius Bancerovo ir Tušemlios kultūrų nešėjais bei dalimi jotvingių (archeologinių tyrinėjimų išvados rodo, kad VIII–IX a. slavai dabartinėje Baltarusijoje buvo apgyvendinę tik Pripetės ir galbūt Dauguvos pakrantes, o didžioji Baltarusijos dalis iki pat X a. pab. išliko baltiška).

Nuo X a. pab. beveik visa dabartinės Baltarusijos teritorija buvo Kijevo Rusios dalis; XI–XIII a. dėl šios teritorijos varžėsi stiprios Voluinės, Turovo, Polocko, Smolensko, Černigovo ir Lietuvos kunigaikštystės.

X a. pab. Kijevo Rusios administracijos pradėtas vietos gyventojų (baltų ir slavų) krikštas buvo iš esmės užbaigtas tik XVI a.

Nuo XII a. pab. dabartinės Baltarusijos centrinė dalis (su Minsku), o 13201772 m. – jau beveik visa dabartinė Baltarusija buvo LDK sudėtyje. Nuo XVI a. vidurio iki XVII a. pab. viena iš LDK oficialiųjų raštų kalbų buvo bažnytinės slavų kalbos ir gudų kalbos tarmių hibridizacijos pagrindu susiformavusi LDK rusėnų raštų kalba (žr. Lietuvos raštų kalba, Lietuvos raštija).

16541661 m., vad. Maskvos karo metu, dabartinės Baltarusijos teritorijoje dėl įv. priežasčių žuvo iki pusės gyventojų. Po Abiejų Tautų Respublikos padalijimų dabartinė Baltarusijos teritorija atiteko Rusijai. Rusijos valdžia stengėsi sunaikinti visus gudų tautinio išskirtinumo požymius, ypač gudų kalbą ir unitų tikybą.

1863 m. sukilime negausiai dalyvavusių gudų politinis lyderis Kasciuš'as Kalinouski’s (lietuvių tradiciškai vadinamas Kostu Kalinausku) pasisakė už Lenkijos ir Lietuvos Respublikos atkūrimą ir Baltarusijos autonomiją šioje konfederacinėje valstybėje.

XIX a. pab. – XX a. pradžioje formavosi gudų kultūrinis politinis elitas, buvo gvildenami gudų tautos politinės ateities klausimai.

1918 m. kovą nepriklausoma valstybe tapusią Baltarusiją iki 1919 m. vasaros okupavo, o 1921 m. pavasarį galutinai pasidalijo Tarybų Rusija ir Lenkija.

19411944 m. visa Baltarusija buvo okupuota nacių Vokietijos; 1941–1947 m. kraštas patyrė didžiulius demografinius nuostolius, netekdamas ~2 mln. gyventojų (gudų, žydų, lenkų ir kt.; nurodytu laikotarpiu žuvo ~130 tūkst tarybinių gudų partizanų, ~310 tūkst. Baltarusijos gyventojų mirė nuo bado, ~120 tūkst. žuvo dėl karo veiksmų, ~950 tūkst. – per nacių organizuotas masines žydų žudynes ir baudžiamąsias operacijas, ~150 tūkst. – nacių lageriuose ir kalėjimuose, ~140 tūkst. – priverčiamuosiuose darbuose Vokietijoje ir kt. valstybėse, ~15 tūkst. – kovodami Armijos krajovos ir kt. partizanų junginių gretose 1943–1947 m.; 1944 m. ~1 mln. 100 tūkst. Baltarusijos gyventojų iš jos pasitraukė kaip karo pabėgėliai).

Nuo 1991 m. Baltarusija yra nepriklausoma valstybė ir Nepriklausomų valstybių sandraugos narė. 1995 m. vasario 6 d. Lietuvos ir Baltarusijos prezidentai pasirašė sutartį dėl abiejų šalių sienos.

Pergalės aikštė Minske
Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos politinė sistema.

Prezidentinė respublika. Pagal šalies konstituciją valstybės valdymo funkcijos padalytos tarp Aukščiausios Tarybos ir prezidento, kuris renkamas kas 5 m. ir yra valstybės vadovas. Vykdomoji valdžia – ministrų kabinetas, vadovaujamas ministro pirmininko. Egzistuoja dviejų rūmų parlamentas (Nacionalinis susirinkimas) sudarytas iš Respublikos Tarybos ir Atstovų Tarybos. Nepaisant deklaruojamo demokratinio valstybės valdymo modelio, Baltarusija dažnai laikoma autoritarine valstybe. Prezidentas A. Lukašenka dažnai vadinamas „paskutiniu Europos diktatoriumi“. 2017 m. oficialų statusą Baltarusijoje turėjo penkiolika politinių partijų: Komunistinė Baltarusijos partija; Baltarusijos patriotų partija, Respublikinė darbo ir teisingumo partija, Baltarusijos socialdemokratų partija „Gromada“, Liaudies susitarimo socialdemokratų partija, Agrarinė partija, Baltarusijos socialiai sportinė partija, Respublikonų partija, Baltarusijos liaudies fronto partija, Konservatorių-krikščionių partija, Liberalų demokratų partija, Susivienijimas pilietinė partija, Baltarusijos socialdemokratų partija Narodnaja Hramada.

Šalis bendradarbiauja su daugeliu pasaulio valstybių, itin artimi politiniai ir ekonominiai santykiai yra su NVS šalimis.

Baltarusijos administracinis suskirstymas
Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos administracinis suskirstymas.

Baltarusija skirstoma į šešias sritis ir respublikinio pavaldumo Minsko miestą (skliausteliuose – administracinis centras):

  1. Minsko miestas (Minskas)
  2. Bresto sritis (Brestas)
  3. Gomelio sritis (Gomelis)
  4. Gardino sritis (Gardinas)
  5. Mogiliavo sritis (Mogiliavas)
  6. Minsko sritis (Minskas)
  7. Vitebsko sritis (Vitebskas)
Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos geografija.
Nemunas Baltarusijoje

Šalis yra Rytų Europos lygumoje, kurios paviršius smarkiai paveiktas ledynų. Šiaurės vakaruose driekiasi moreninių gūbrių virtinė (Švenčionių, Breslaujos, Asvejos), sudaranti dalį Baltijos kalvyno. Centrinėje dalyje šalį kerta Baltarusijos kalvynas – aukščiausioji valstybės dalis. Toliau pietryčiuose plyti Berezinos vidurupio žemuma, o pietuose – pelkėta Polesės žemuma.

Vakarinės Baltarusijos dalies upės priklauso Baltijos jūros baseinui – Nemunas (su intakais Vilija, Katra, Uša, Ščiara), Vakarinis Bugas bei Vakarinė Dvina (su Dysna, Drisa, Kasplia). Baltarusijos kalvynu eina vandenskyra, skirianti nuo Dniepro baseino (teka į Juodąją jūrą), kuriam be paties Dniepro priklauso dar Pripetė, Berezina, Sožas, Drutė, Ptičė ir kt. Kalvose (ypač šiaurės vakaruose) gausu moreninės kilmės ežerų: Narutis, Asveja, Svierių ežeras, Drūkšiai, Druvetas, Čyrvono ežeras, Lukomlės ežeras ir kt. Yra stambūs Vileikos, Zaslavo tvenkiniai.

Apie trečdalį Baltarusijos teritorijos užima miškai. Didesnioji jų dalis yra pušynai (ypač smėlingose dirvose šalies vakaruose), kitur – mišrieji miškai, eglynai. Šalies pietvakariuose dunkso reliktinis, UNESCO saugomas lygumų sengirių masyvas – Belovežo giria.

Klimatas

Klimatas vidutinių platumų, pereinančiojo iš jūrinio į žemyninį tipo. Vidutinė sausio mėnesio temperatūra būna tarp -4 °C pietvakariuose ir -8 °C šiaurės rytuose, liepos temperatūros laikosi apie 17–19 °C. Vidutinis metinis kritulių kiekis – 550–700 mm[10]. Žiemos paprastai sniegingos.

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos ekonomika.

Infliacija: 28,2 % (2004). Nedarbas: 2,1 % (oficialūs duomenys, 2004). Valiutos rezervas: 637 mln. USD (2004). Užsienio skola: 851 mln. USD (2001). Užimtumo struktūra: pramonė (41,9 %), paslaugos (39,2 %), žemės ūkis (18,9 %). Pagrindiniai prekybos partneriai – buvusios Tarybų Sąjungos šalys. Užsienio prekybos apimtis:

Pramonė

BelAZ kompanijos gaminamas sunkvežimis.

Svarbiausios pramonės šakos: automobilių ir traktorių gamyba, staklių gamyba, prietaisų gamyba (televizoriai, radijo imtuvai), chemijos (kalio, fosforo ir azoto trąšų, sintetinio pluošto ir dirbtinio pluošto siūlų gamyba) ir naftos chemijos pramonė; padangos, lengvoji pramonė (lino, vilnos audiniai), maisto pramonė (mėsos, pieno produktų gamyba, konservų ir kt. gamyba), medienos apdirbimo pramonė (baldų gamyba), popieriaus gamyba, stiklo gamyba, metalurgija.

Kalio druskos (Soligorskas), naftos (daugiausia respublikos pietryčiuose), fosforitų, akmens druskos, metalų rūdos, durpių, statybos pramonės žaliavų (smėlis, molis) gavyba.

Minskas – pagrindinis pramoninis Baltarusijos centras. Čia yra pagaminamas ketvirtadalis visos pramoninės produkcijos. Kiti didžiausi pramoniniai centrai yra Gomelis, Mogiliovas, Brestas, Gardinas, Polockas.

Elektros energijos gamyba (31,4 Twh, 1995 m., t. y. 3045 kWh/1 gyventojui) daugiausia šiluminėse elektrinėse. 2011 m. pradėta statyti Astravo AE.

Žemės ūkis

Žemės ūkio naudmenos užėmė 9,3 mln. ha (1992). Pasėlių plotas 6126 tūkst. ha. Pagrindinės naudmenos: javai (avižos, kviečiai, grikiai), linai, bulvės, cukriniai runkeliai, vaisiai (obuoliai). Po Černobylio katastrofos 1986 m. dideli žemės ūkio naudmenų plotai užkrėsti radioaktyviomis medžiagomis ir žemės ūkiui nebetinka. Išvystytas miškininkystės ūkis.

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos demografija.
Ši bažnyčia Breste yra didžiausia Baltarusijoje. Joje gali tilpti daugiau nei 5000 žmonių.

2019 m. spalio 1 d. Baltarusijoje gyveno 9413 tūkst. gyventojų.[11] Tautinė gyventojų sudėtis (2009 m. surašymo duomenys):[12]

Prieš Antrąjį pasaulinį karą Baltarusijoje gyveno apie vieną milijoną žydų, bet naciams okupavus šalį, 90 % jų buvo išžudyti, todėl dabar žydų populiacija yra daug mažesnė.[13]

Baltarusija turi dvi oficialias kalbas – rusų ir baltarusių. 62,8 % gyventojų namuose kalba rusiškai, 36,7 % – baltarusiškai, 0,5 % – kitomis kalbomis.[14]

Pasak 1997 m. apskaičiavimų, 80 % gyventojų yra stačiatikiai, o likę yra daugiausiai Romos katalikai, protestantai, judėjai ir musulmonai.[15]

Didžiausi Baltarusijos miestai (2006 m. duomenys):

Pagrindinis straipsnis – Baltarusijos kultūra.

1517–1525 metais Pranciškus Skorina išleido pirmąsias knygas baltarusių kalba. Tai buvo pirmosios knygos Rytų Europoje. Beje, Vilniuje veikia vienintelė baltarusių mokykla Lietuvoje, pavadinta šio garsaus žmogaus vardu.

Baltarusiai didelį dėmesį skiria savo kultūros puoselėjimui, ypač tradiciniams amatams. Visos kultūros įstaigos (kinai, teatrai, kultūrų namai, muziejai, cirkai) yra valstybinės.

Vikiteka

Bendros nuorodos:

Žemėlapiai:

Other Languages

Copyright